Priklausomybė ir lytis

Priklausomybė nuo žalingų įpročių — tai plati problema, kurią sudaro ne tik alkoholizmas ir narkotikų vartojimas, bet ir lošimai, psichotropinių medžiagų vartojimas, tabako priklausomybė ar azartinių žaidimų įpročiai. Nors ši problema paveikia abu lyčių atstovus, statistika rodo, kad vyrai sudaro gerokai didesnę dalį visų priklausomųjų, ypač kalbant apie sunkesnius ir pavojingesnius elgesio modelius.

Statistiniai duomenys pagrindžia skirtumus

• Pasaulinė statistika rodo, kad vyrų priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų yra pastebimai aukštesnė nei moterų: vyrai yra dažniau linkę naudoti nelegalius narkotikus ir sunkiai alkoholį, o tai lemia ir didesnį gydymo poreikį bei problemų mastą. EBSCO+1

• Dideli tyrimai rodo, kad vyrai dažniau nei moterys turi priklausomybės sutrikimų dėl alkoholio, kanapių, sedatyvų ir kitų medžiagų. PubMed

• Pagal tam tikrus duomenis, 23.9 % vyrų ir 19.8 % moterų vartoja kanapes, o tam tikrų kitų medžiagų vartojimo modeliai taip pat dažnesni vyrų tarpe. NCDAS

• Lietuvoje mokslininkų tyrimai parodė, kad azartinių žaidimų ir lošimų priklausomybės rizika dvigubai dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Lrytas

Taigi, nors priklausomybė pasireiškia abiem lytims, vyrai yra dažniau linkę kurtis žalingų įpročių modeliui, ypač tais atvejais, kurie kelia rimtą pavojų sveikatai ar socialiniam gyvenimui.

Kodėl taip yra? Galimi paaiškinimai

1. Biologiniai ir neurocheminiai skirtumai

Vyrai ir moterys biologiniu požiūriu skiriasi ne tik kūno sandara, bet ir smegenų chemija bei reakcijomis į chemines medžiagas. Tai gali turėti įtakos tam, kaip organizmas reaguoja į alkoholį ir narkotikus bei kaip vystosi priklausomybė. Moksliniai tyrimai rodo, kad vyrai turi didesnį suvokiamą troškimo bei rizikingesnio elgesio potencialą, kuris prisideda prie priklausomybės rizikos. PMC

2. Socialinės normos ir elgesio modeliai

Tradiciškai visuomenėje nuo vyrų laukiama mažiau emocinės išraiškos ir didesnio rizikos toleravimo. Kai kurie sociologiniai tyrimai rodo, kad vyrai dažniau įtraukiami į rizikingus elgesio modelius, tokius kaip intensyvus alkoholio vartojimas ar lošimai, o tai pradžioje gali atrodyti „normalu“ ar net priimtina. EBSCO

3. Rizikingas elgesys ir ankstyvas vartojimo pradžia

Statistika rodo, kad vyrai dažniau pradeda vartoti alkoholį ir narkotikus jaunesniame amžiuje nei moterys, todėl priklausomybės rizika dažnai kaupiasi ilgiau ir tampa sunkiau kontroliuojama. EBSCO
Vyrai taip pat dažniau praktikuoja „binge drinking“ (greitas stipriai alkoholio vartojimas per trumpą laiką), kuris yra susijęs su įvairiomis priklausomybės problemomis. nida.nih.gov

4. Ekonominės ir socialinės sąlygos

Ekonominis spaudimas, bedarbystė ir socialiniai sunkumai dažnai siejami su priklausomybės rizikos didėjimu. Kadangi statistiškai vyrai dažniau patiria tam tikro tipo profesinį stresą ar socialinį spaudimą būti „pagrindiniu šeimos maitintoju“, tai gali prisidėti prie jų polinkio ieškoti „sugrąžinimo“ per žalingus įpročius, tokius kaip alkoholis ar narkotikai.

5. Skirtingas pagalbos ir prevencijos prieinamumas

Nors priklausomybės gydymas yra reikalingas abiem lytims, kai kuriose šalyse moterims gali būti sunkiau pasiekti pagalbą dėl socialinių ar šeimyninių įsipareigojimų ( pvz., vaikų priežiūra). Tačiau net ir tai negali paaiškinti to, kad statistiškai vyrai ėmė ir toliau sudaro didesnę dalį priklausomųjų nuo tam tikrų medžiagų ir elgesio problemų. Addiction Group

Kas keičiasi ateityje?

Nors ilgą laiką vyrų dominavimas priklausomybių statistikoje buvo aiškus, nauji duomenys iš įvairių šaltinių rodo, jog lyčių skirtumai tam tikrose srities — ypač tarp jaunų žmonių — mažėja. Pavyzdžiui, alkoholis ir tam tikrų medžiagų vartojimo modeliai tarp jaunų moterų tampa vis arčiau vyrų lygio. nida.nih.gov
Tai reiškia, kad priklausomybės problema gali keistis ir reikalauti vis labiau pritaikytų intervencijų tiek vyrams, tiek moterims.

Išvados

Didžioji dalis priklausomų nuo žalingų įpročių žmonių yra vyrai — tendencija, kurią patvirtina daug tarptautinių tyrimų. Ši disproporcija kyla dėl biologinių, socialinių, elgesio ir kultūrinių veiksnių, kurie skiriasi tarp lyčių. Svarbu suprasti šios problemos sudėtingumą ir ne tik analizuoti statistinius skaičius, bet ir kurti efektyvias prevencijos, švietimo ir gydymo programas, kurios pritaikytos skirtingų grupių poreikiams.